Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 21 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2
  Spausdinti

Re: Straipsniai apie (ir ne tik)
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 2014 Rgp 08, 14:07 
300
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2013 Rgp 06, 19:48
Pranešimai: 1593
Miestas: Radviliškis
Justas.B rašė:
https://www.youtube.com/watch?v=wL-6tXGuDJQ Kas yra tikras spiningautojas :)



:doubleup: grazus video :101010:


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  

Re: Straipsniai apie (ir ne tik)
StandartinėParašytas: 2014 Lap 08, 18:03 
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2014 Kov 01, 23:11
Pranešimai: 50
Miestas: Klaipėda
Gražus filmas, graži filosofija, bet žuvies kėlimas į valtį nužudė visą profesionalumą :irgalvojusau:


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  

Re: Straipsniai apie (ir ne tik)
StandartinėParašytas: 2015 Vas 19, 16:48 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2014 Vas 12, 19:18
Pranešimai: 236
Miestas: Kaunas
Kaip mes su Timonu upėtakį gaudėm arba
Didelė žuvis- didelis iššūkis

Upėtakių žūklė lengvuoju spiningu – naujoji mano aistra. Todėl nuo rugsėjo 30 dienos su nekantrumu laukiau Naujųjų metų, nes nuo sausio 1-os dienos baigiasi šių taurių žuvų žūklės draudimas. Didžioji mano gyvenimo meilė nuo Naujųjų metų manęs nebeklausia, ką aš veiksiu savaitgalį. Ji klausimą formuluoja taip: su kuo ir kur važiuosi šį savaitgalį? Atsakymus į šį dvigubą klausimą mes su bičiuliu jau buvome paruošę prieš savaitę, kai grįždami iš vienos žūklės trumpam sustojome apžiūrėti mūsų maršrutą kirtusį upeliūkštį. Pamojavę pora valandų spiningais tame upokšnyje, nes tiek buvo likę iki pradėjo temti, vienbalsiai nutarėme, kad sekantis mūsų taikinys bus būtent šis upeliūkštis ir šias mūsų užmačias gali pakeisti tik aukštesnės jėgos. Kas nežino, kas yra vyrui aukštesnės jėgos, tai skubu informuoti, kad tai motulė gamta ir žinoma, žmona. Kadangi mes turime pačias geriausias žmonas, tai liko tik vienas rizikos faktorius, įgalintis mus keisti šį planą – motulė gamta. Rizikos buvo daug, nes pastaruoju metu atspėti vien tik pažiurėjus pro langą, koks dabar metų laikas, būtų sunku net iš trijų kartų. Orai kardinaliai keičiasi dažniau nei sudirgusios moters nuotaikos.
Uraganas Feliksas ne tik visą naktį neleido normaliai išsimiegoti, bet ir jaukė mintis dėl jau prieš savaitę suplanuotos žūklės: maža to, kad prieš kelias dienas šalo, po to prisnigo, o dabar uraganas. Važiuoti ar nevažiuoti – va kur buvo nakties klausimas. Bet nutariau, kad aš nepalūšiu, nebent bičiulis paskambins ir pasakys: „gal nevarom“... Tik tokiu atveju pritarsiu, bet pats tikrai nesiūlysiu – aš stiprus, nepasiduosiu (žmona tai vadina kvailumu). Bet bičiulis pasirodo toks pat stiprus, todėl teko važiuoti.
Važiuojant žuvauti mūsų neapleido mintis, kad ,,pjaunam grybą“, bet nuvykus buvome maloniai nustebinti. Privažiavus upeliūkštį, uraganą Feliksą pamiršome, tik siūbuojančios ir aimanuojančios pušys mums priminė apie tai, kad kažkur virš miško siautėja gūsingas vėjas. Upelio slėnyje jis tik girdėjosi. Baimės dėl oro sąlygų nepasitvirtino, iškyrus vienas kitas vėjo gūsis, priversdavęs lūktelti, kol bus palankios sąlygos užmesti masalą arba nulaužęs ir įmetęs į vandenį kokią šakelę priverzdavo pakeisti žūklės tašką ano net nespėjus apžuvauti. Vandens lygis buvo kiek aukštesnis nei praeitą savaitę, kai žvalgėmės, bet vanduo iš krantų nelipo ir buvo kiek drumstesnis, kas tik gerino žūklės sąlygas. Nors vidury savaitės šaltukas buvo paspaudęs iki 15 oC, bet ledo ant vagos nebuvo. Žodžiu, mes atsidūrėme rojuje...
Kas vyksta įsivaizduojamame žvejo rojuje sunku apibūdinti, nes kiekvienas žvejys kelia skirtingus reikalavimus. Vieniems reikia ypatingai žuvingo telkinio, tuo tarpu mums užtenka išvardytų sąlygų, juk kiekvienas upelio vingis, kiekvienas vandens sūkurys dovanoja viltį, kad iš kažkur iššoks juodasis šešėlis ir prarys masalą. Su šia neišsenkančia viltimi pradėjome žuvauti, judėjome palei upelio vagą, masalu iššniukštinėdami kiekvieną perspektyvią upės kertelę. Viena kita žuvis pasirodydavo apžiūrėti masalo, bet nedrįso jo užpulti. Tai vertė keisti vilioklius – keitimai pasiteisino. Vos po kelių upės vingių, lygioje atkarpoje pamačiau, kaip paskui Timon Tricoroll vobleriuką sėlina žvaigždžuvė. Taip ir buvo, upėtakis tikrąja to žodžio prasme sėlino paskui masalą. Sulėtinus masalo traukimą, žuvis atstumo nemažino. Truktelėjus mąsalą žvaigždžuvė žaibiškai reagavo, bet šoktelėjusi paskui pasprukti bandantį vilioklį sustojo, pastarajam pradėjus tolygiai vinguriuoti – atakuoti nesiryžo. Dėl tokių akimirkų aš įsimylėjau upėtakių žūklę: kai matai kaip iš niekur pasirodo juodas šešėlis ir sėlina paskui masalą taikydamąsis jį užpulti. Kita vertus, aš tokių akimirkų nekenčiu dėl bejėgiškumo jausmo, nes iki šiol dauguma bandymų pasielgti teisingai pateikiant masalą tokią akimirką baigėsi mano fiasko. Margis, sėlinantis paskui masalą, nebuvo įspūdingo dydžio. Kaip vėliau paiškėjo, jis buvo kiek per 30 cm, bet kaprizas jį suvilioti čia ir dabar nuo to nė truputėlio nesumažėjo todėl, kad vien šiais metais vos per tris žūkles galiu suskaičiuoti daugiau kaip dešimt tokių akimirkų, kai žuvis, plaukianti paskui vilioklį, taip ir nesiryžo jo užpulti. Tikiu, kad yra kažkoks, man vis dar mistinis, voblerio pravedimo būdas, kuris tokiais atvejais išprovokuotų margio ataką. Todėl pamačius, kad žuvis nesiryžta atakuoti, akimirką sutrikau, kiek galima pralaimėti tokiose mikrodvikovose. Veiksmo epicentras – upėtakis, sekiojantis masalą – buvo vos už kelių metrų, todėl ilgiems pamąstymams, kaip teisingai pasielgti, laiko nebebuvo. Margiaus reakcija į lengvą masalo truktelėjimą buvo geriausias sufleris, kaip reikėtų pabandyti jį išprovokuoti atakai. Todėl net nepajutau, kaip dviem lengvais spiningo truktelėjimais dar kartą masalui suteikiau pasprukti bandančios žuvytės įspūdį. Žuvis į tai regavo agresyvia ataka, supurtydama meškerykotį. Džiaugsmas dvigubas: pagauta šios dienos pirma žuvis ir svarbiausia – laimėta mikrodvikova. Pora kadrų ir žuviukas grįžta atgal į šaltą upeliūkščio tėkmę. Su pakilia nuotaika tęsiau savo nuotykius.
Už kelių šimtų metrų priėjome, mano akimis, ypatingai perspektyvią vietą. Apie 15 metrų lengvos tekmės tiesioji, su viduryje vagos esančiais pagylėjimais besibaigianti staigiu posūkiu. Baigiantis posūkiui ant kranto stovėjo trys kiek į vandenį palinkę vidutinio storumo juodalksniai. Ši atkarpa turėjo viską, ko reikia, kad ją pavadinti tobula vieta po žiemos neršto išvargusiam upėtakiui apsigyventi. Patikrinęs tiesiąją ir nieko ten neradęs, ėmiausi posūkio. Kadangi žuvavome eidami pasroviui, masalą traukdami prieš srovę, teko prie nužiūrėtos vietos priartėti ropomis. Kiek drumstas vanduo ir judėjimo būdas leido užimti gan patogią padėtį būsimam metimui. Klūpodamas masalą švystelėjau tiesiai po pasvirusiais juodalksniais. Kas dedasi po vandeniu visame upės posūkyje dėl saulės atspindžių nemačiau, nes žuvavau be akinių nuo saulės, bet pasvirusių alksnių kamienai sudarydami platų šešėlį leido man matyti gan plačią juostą skersai visą posūkį. Todėl ,,Timoną“ stengiausi pravesti ta juosta, kad matyčiau kaip jis dirba. Jo darbas mane taip sužavėjo, kad besigrožėdamas traukiamu masalu pamiršau ką aš čia darau. Staiga žuvytės imitacija iš traukimo ir srovės užprogramuotos trajektorijos metėsi į šoną, lyg kas ją būtų pabaidę. Tuo pat metu, po vandeniu palei vilioklį, kažkas blykstelėjo. Tie du ką tik įvykę faktai mane grąžino į realybę. Kadangi buvau užsisvajojęs, tai, ką pamačiau, nebūčiau galėjęs patvirtinti net sau pačiam. Tam buvo ir papildomų priežasčių: smūgio į meškerykotį nejutau ir negalėjau patikėti, kad čia gali būti tokių didelių žuvų. Adrenalino pliūpsnis ir keli keiksmažodžiai savo paties adresu palydėjo dar vieną metimą. Bet šį syki mano koncentracija į tai ką darau buvo šimtaprocentinė. Dejavu... Viskas pasikartojo iki smulkmenų, tik šį sykį aš tuo buvau visiškai tikras. Nes mačiau, kaip didžiulis upėtakis atlėkė iš kairės pusės, pralėkęs pro masalą apsisuko ir atakavo jį iš dešinės. Atakuodamas jis plačiai pravėrė ryklę, bet prieš pat stuktelėdamas į voblerį susičiaupė. Maža to, viso to proceso metu jis žiūrėjo tiesiai man į akis. Vėl nejutau, kad žuvis palietė masalą. Rankos pradėjo drebėti, širdis šokinėti. Iš plėšrūno akių išskaičiau: aš žinau ką tu čia darai, tau nieko neišdegs... Paskubomis susukau valą ir vėl švystelėjau voblerį tiksliai į tą pačią vietą. Vaizdas toks, lyg kas būtų filmo juostą atsukęs atgal – viskas kartojasi trečią kartą. Keli rankenėlės prasukimai su lengvais meškerės truktelėjimais ir vilioklis juda ta pačia šešėlių juosta. Staiga vilioklis vėl šoka į šoną. Tik šį sykį grobuonis, privertęs jį išsigąsti, buvo kelis sykius mažesnis. Apie 20 cm žuveliokas supurtė spiningo kotą, bet pasipurčiusi žuvis atsikabino. Tai buvo pirmas kartas kai kibimas išprovokavo keiksmų laviną – laukiau didžiojo šio posūkio karaliaus puolimo, o ne kažkokio pasiuntinuko. Bijojau, kad toks jaunuolio akiplėšiskumas gali išbaidyti didžiąją žuvį. Tuo netrukau įsitikinti – po mažylio užpuolimo sekė keli tušti pravedimai. Nenorėjau įkyrėti dičkiui su vienu masalu, reikėjo kažką daryti kitaip.
Šventai tuo tikiu, kad patyrę upėtakiautojai turi kažką išskirtinio, ko aš dar niekaip negaliu surasti ir perprasti, kas ne tik padėtų surasti didžiuosius gėlųjų upeliūkščių karalius, bet ir priverstų juos atakuoti jiems siūlomą masalą. Suprantu, kad tas raktas į sėkmę yra tikrai ne įrankis, ne masalas, ritė ar valas, nes visa tai aš turiu, o rezultatas tas pats. Vadinasi, kad tas nežinomasis yra visai kita nei įrankiai, o tai, ko aš dar tikrai neturiu. Sudėtinga ieškoti, kai nežinai ko ieškai, bet pasiduoti aš neketinu.
Iš patirties žinau, tokioje situacijoje kartais gelbsti masalo keitimas. Įkišu ranką į kišenę kur turi gulėti dėžutė su šiai dienai atidėtais masalais. Tuščia... Išpurtau visas kišenes, bet ko ieškau nėra. Šitoje vietoje keiksmažodžiai dar neįrodo, kad esu baisus keikūnas, nes priežastį keiktis tikrai turėjau, todėl nieko nelaukiąs ja pasinaudojau. Visą tą keiksmų žodinėlį teko išgirsti kolegai, kuris tuo metu aplenkinėjo mane. Masalų skrynelė man buvo brangi, bet ne pinigine išraiška (nors joje gulėjo: 7 vnt. Zipbaits Rigge 56 ; 4 vnt. Jakson trout tune 55S ir 4 vnt. Timon tricollor 55S), o tai, kad kiekvienas masalas, atsidūręs joje, turėjo atskirą atsiradimo istoriją. Akimirkai teko pamiršti kaprizingąjį šio posūkio šeimininką ir leistis į laimės skrynelės paiešką. Ją rasti nebuvo sudėtinga, pėdos įspaustos sniege nuvedė prie tos vietos kur fotografavau pirmąjį šios dienos laimikį, ten ji gulėjo sniege.
Su vilties pripildyta rastąja dėžute grįžau prie didžiojo upėtakio buveinės. Buvo praėję apie 20 minučių nuo paskutinio mano metimo. Šį sykį prie posūkio prisiartinau dar atsargiau nei pirmą kartą, nes ankščiau artindamąsis tik tikėjausi ten rasti žuvį, tuo tarpu šį sykį aš žinojau, kad ji ten yra. Vėl klūpodamas drąsiais švystelėjau masalą po pasvirusiais juodalksniais, tai jau šiandien buvau daręs daugiau kaip 20 kartų. Bet pervertinau savo galimybes, vobleriukas įkrito gerokai kairiau nei norėjau jį numesti, ten iš kur pirmą syki išnėrė didžioji žuvis. Tik spėjau užlenkti lankelį ir vos puse apsukimo pasukti rankenėlę, kai staiga Timonas iššoko iš vandens veikiamas nematomos jėgos, kuri išspjaudama voblerį sukėlė didelį verpetą. Neįtikėtina, bet žuvis dar sykį neliko abejinga japonų sutvėrimui, bet kodėl nepasikirto jau kelintą syki iš eilės, niekaip negalėjau suprasti. Dar kelis sykius pravedęs su Timonu keičiau vilioklį. Po to, kelis sykius pravedžiau kelių spalvinimų Zipbaits Rigge 56, Dorado Stik 7 cm. Po trečio metimo Dorado medinukas žvaigdžuviai pasirodė įdomus. Ji dar sykį snukiu barkštelėjo į masalą, bet ir vėl neužsikirto. Po dar kelių metimų įsitikinau, kad didysis upėtakis į mano murkdomus masalus nebeatsiliepė, bet aš pasiduoti neketinau. Nutariau, dar kartą leisti žūklavietei pailsėti. Nejudėdamas pralaukiau apie 15- 20 min., tiksliai laiko nesekiau, bet nuo klūpėjimo pradėjau nebejausti nei kojyčių, nei rankyčių.
Atėjo laikas paskutiniam žygiui - į kovą kilo tas pats Timonas, kurį didžioji žuvis bandė išvaryti jau po pirmo metimo. Nors niekaip jo negalėjau įsiūlyti praryti, bet tai buvo masalas, į kurį daugiausia sykių atsiliepė šio posūkio šeimininkas, todėl juo pasitikėjau labiausiai. Įspūdis toks, kad pats vilioklis žinojo, kur jam įkristi į vandenį, man tik reikėjo atlenkti ritės lankelį ir mostelti. Keli rankenėlės prasukimai ir nieko naujo, žuvis išlindo iš savo slėptuvės ir pastūmė masalą į šoną. Taip pastūmė, nes jei būtų norėjusi praryti, tam ji turėjo keturis sykius. Vilties šią žuvį nufotografuoti nebeliko. Lėtai surinkinėjau valą, buvau bepasiduodąs. Tą akimirką prisiminiau upėtakio žvilgsnį, jis viską pasakė, tik iki šiol aš juo netikėjau. Planavau dar šešis sykius pravestį masalą ir judėti toliau, nes mano bičiulis per tą laiką jau buvo nutolęs. Šias mano mintis nutraukė stiprus smūgis į meškerykotį. Įspūdis, kad upėtakis perskaitė mano mintis ir šį kartą atakavo agresyviai. Deja, bet ir paskutinė ataka buvo nepakankamai taikli, kad žuvis užsikabintų. Šį kartą užpuolikas gavo kabliais per nasrus ir spruko srove aukštyn. Likimo ironija, beveik valandą sukoncentravęs visą dėmesį skyriau vieno upėtakio žūklei, bet rimtų atakų nesulaukiau. Bet vos tik atsipalaidavau, plėšrūnas tai pajautė ir užklupo nepasiruošusį. To pakako, kad žuvies nespėdčiau pakirsti ir sudužtų paskutinė viltis suvilioti didžiausią kada nors mano matytą upėtakį ir palikčiau jo namus ramybėje.
Net nežinau, kaip būtų buvę geriau: ar, kad žuvis būtų užkibusi ir tai vienareikšmiškai būtų buvęs mano asmeninis rekordas ko gero keliems metams į priekį, kuriuo galėčiau girtis, koks aš kietas upėtakiautojas, ar kad taip ir nepavyko jos pergudrauti. Tai, kad didžioji žuvis mane pergudravo man tik parodo, kad dar reikės daug ko išmokti gaudant šias taurias žuvis. Su tokiomis mintimis ir nė truputėlio nepablogėjusia nuotaika skubėjau prisivyti bičiulį. Tą dieną daugiau išskirtinų akimirkų nebepatyrėme. Kelios žuvys užsikabino, kelios taip ir neišdrįso atakuoti masalų. Grįžtant namo, tik įsėdus į automobilį netilo kalbos apie patirtus įspūdžius. Buvo aptartas kiekvienas žuvies pasirodymas ar ataka. Nors nieko įspudingo nesugavome, bet negailėjome gerų žodžių upokšniui, kuriame praleidome visą dieną.
Pravažiavus 40-50 kilometrų aistros aprimo, lengvas nuovargis ir nuo kuprinių nuspausti pečiai liudijo, kad žūklė baigėsi ir atėjo laikas aptarti išmoktas pamokas:
1. Dauguma žuvų vis dar laikosi upelio tiesiosiose šalia pagrindinės srovės su ramia ir tolygia tėkme.
2. Apie masalus daug kalbėti nesinori, nes tai yra gan jautri ir individuali tema. Bet negaliu nutylėti apie šiais metais atrastą ir jau spėjusį užimti vienvaldžio lyderio poziciją tarp mano masalų vobleriuką – Jackal Timon Tricoroll 55S. Tai mano akimis vienas iš universaliausių voblerių esančių mano upėtakinių masalų arsenale, puikiai tinkantis tiek žieminiai, tiek vasariniai žvagdžuvių žūklei. Jis puikiai dirba tiek traukiant prieš srovę, tiek pasroviui. O lengvi trūktelėjimai šiam japonų produktui suteikia sužeistos žuvytės konvulsijos judesius. Šį masalą puikiai galima pravesti beveik su srovės greičiu spiningo truktelėjimais suteikiant jam gyvybę (tvičinant). Aišku, šis masalas nėra be trūkumų, tai ypatingai ploni ir minkšti kabliukai, bet gan aštrūs ir negreit atčimpa, kas šį tūkumą padaro gan nereikšmingu. Tikiu, kad šis masalas man padovanos dar ne vieną įsimintiną akimirką.
3. Meškerės trūktelėjimui (tvičinimui) upėtakis nelieka abejingas, bet tai nereiškia, kad tas neabejingumas visada baigsis žuvies puolimu. Būna, kad tas neabejingumas pasireiškia tuo, kad žvaigždžuvė sprunka tolyn.
4. Pagauti didelį upėtakį yra viena, bet tik supratimas kodėl jį pagavai yra raktas į viltį, kad jų bus dar ne vienas.
Tikiu, kad kiekvienas upeliūkštis, kuriame vis dar gyvena upėtakiai, slepia ne vieną įspūdingo dydžio žvaigždžuvę. Ją rasti ir suvilioti yra tikras iššūkis, ypač nepatyrusiems upėtakiautojams. Žinau, kad žvejo užsispyrimas ir nuoseklus darbas yra sėkmės kodas įveikiant tokius iššūkius, tik reikia teisingai sudėlioti išmoktas pamokas. Taip pat tikiu ir linkiu, kad kiekvieno žvejo užsispyrimas viliojant šias taurias žuvis netaptų žūties priežastimi daugumai žvaigždžuvių. Mielieji upėtakiautojai , žuvaukime didijį šaltūjų ūpokšnių plėšrūną taip, kad būtų dėl ko sugrįžti.

Pagarbiai Remigijus Pupelis


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  

Re: Straipsniai apie (ir ne tik)
StandartinėParašytas: 2015 Vas 19, 21:31 
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2014 Bal 15, 21:50
Pranešimai: 47
Miestas: Trakai
super straipsnis :doubleup:


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  

Re: Straipsniai apie (ir ne tik)
StandartinėParašytas: 2015 Vas 19, 22:56 
300
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2013 Rgs 19, 09:07
Pranešimai: 670
Miestas: Mažeikiai
Labai gražiai aprašyta :doubleup:

_________________
Good things come to those who wade...


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  

Re: Straipsniai apie (ir ne tik)
StandartinėParašytas: 2015 Vas 20, 15:50 
300
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2013 Rgp 03, 05:57
Pranešimai: 1799
Miestas: Skuodas, Gesalai
Skaniai susiskaite :doubleup:

_________________
Diagnoze: Ligonis zvejys :-D


Į viršų
 Aprašymas  
Atsakyti cituojant  

Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 21 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron

GALIOJANTYS DRAUDIMAI ŽVEJOTI:

MAŽESNES NEI ŠIŲ DYDŽIŲ ŽUVIS (Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti (vnt.)):
10cm - Plačiažnyplius ir Siauražnyplius vėžius (Max 50 vnt.)
25cm - Lynas
30cm – Upėtakis (Max 3 vnt.), kiršlys (Max 3 vnt.), šapalas (Max 5 vnt.), meknė (Max 5 vnt.)
40cm – Karpis, amūras, plačiakaktis
45cm – Lydeka (Max 3 vnt.), sterkas(Max 3 vnt.), vėgėlė (Max 5 vnt.), ūsorius (Max 2 vnt.)
55cm – Salatis (Max 2 vnt.)
65cm – Lašiša, Šlakis
75cm - Šamas (Max 1 Vnt.)
Ungurys (Max 3 vnt.)

BE ŽVEJO MĖGĖJO KORTELIŲ ŠIAS ŽUVIS: lašisas; šlakius; sykus; upines nėges.

Mėgėjų žvejybą reglamentuojantys teisės aktai: http://www.am.lt/VI/index.php#r/1651


Flag Counter